Iki XI a.
80% Lietuvos ploto sudaro Sengirės. Dėl geografinio išsidėstymo, šalyje dominuoja plačialapiai bei mišrieji miškai.
Lietuva, kur gamta priklauso gamtai, jai leidžiama formuotis be žmogaus įtakos.
Uralinės pelėdos - tipinės senųjų miškų gyventojos. Mokslininkai teigia, kad jų Lietuvoje peri viso labo 80-100 porų. Didžiausią grėsmę šioms sėslioms nakties keliauninkėms kelia intensyvus miškų kirtimas. Juose uralinės pelėdos ypač pamėgusios senus medžius, kurių drevėse, uoksuose bei tuščiavidurių kamienų ertmėse ir įsikuria.
Egzotiškasis kurtinys - kadaise įprastas Lietuvos pušynų gyventojas, dabar retai natūraliai besutinkamas sparnuotis. Drastiškai sumažėjusį kurtinių skaičių Lietuvoje lėmė laipsniškas gyventi tinkamų teritorijų naikinimas. Garsėjantys savo tuoktuvių ritualu, į tas pačias teritorijas, pramintas tuokvietėmis, kurtiniai susirenka metų metus - vilioti pateles bei poruotis. Jei ritualų teritorija nesunaikinama, ji kurtinių gali būti naudojama dešimtmečius.
Pilkosios meletos - spalvingieji miškų sparnuočiai. Jiems, kaip ir daugeliui kitų geninių paukščių šeimos narių, būtini brandūs miškų masyvai, kuriuose gausu negyvos medienos. Ypatingai jų mėgiami stori, nudžiuvę medžiai, kurių Lietuvoje vis mažiau. Kadangi meletos kasmet kala vis naujus uoksus, senieji apartamentai lieka kitiems gyvūnams: žvirblinėms pelėdoms, šikšnosparniams bei tingiosioms miegapelėms.
Vieni iš paslaptingiausių Sengirės gyventojų - slapukai juodieji gandrai. Jų mūsų giriose įsikūrę kiek daugiau nei 500 porų - net 10% Europos populiacijos. Nepaisant to, šių miško gilumos gyventojų per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjo net 30%. Vieną iš didžiausių nykimo priežasčių įvardijama tinkamų buveinių perėjimui, senų lapuočių medžių, naikinimą.
Korališkasis trapiadyglis, augantis drėgnuose miškuose ant senų lapuočių medžių ar virtuolių. Šie elegantiški girių gyventojai savo efemerišku grožiu leidžia džiaugtis tik vieną sezoną, jei jie iš viso tepasirodo. Lietuvoje šis auga tik apie dvidešimtyje vietų. Tokį skaičių lėmė stambių lapuočių medienos virtuolių šalinimas iš lapuočių ir mišrių miškų, būtinų šiems grybams išlikti.
Plačioji platužė - viena didžiausių ir veikiausiai įspūdingiausia kerpė Lietuvoje. Nors aptikta palyginti daugelyje Lietuvos vietų, jos populiacija vis mažėja ir skursta. Tikrų, impozantiškų platužių sąžalynų galima aptikti tik ilgą laiką žmogaus veiklos nepaliestuose sengirių fragmentuose, kur šiomis kerpėmis apaugę medžiai atrodo tarsi atkeliavę iš egzotiškų girių.
Krokinis minkštenis – ryškiaspalvis, gelsvai rožinės spalvos kempininis grybas, aptinkamas ant senų stambių ąžuolų. Nors pastarasis neretai painiojamas su labai dažna valgomąją geltonpinte, Lietuvoje šis grybas - retas svečias, o žinomų radaviečių tik apie trisdešimt. Šie įspūdingi grybai auga tik ant senų gyvų ar neseniai išvirtusių ąžuolų senuose miškuose ir jų fragmentuose.
Lūšis, kaip ir visi katinių šeimos atstovai, pasižymi savybe itin greitai bėgti, tačiau tik mažus atstumus. Tam, kad jos išliktų, būtini seni tankūs, miškai, kuriuose apstu vėjovartų. Tik tokiuose miškuose jos gali prisėlinti prie aukos, įsirengti guolius, tinkančius atsivesti jauniklių. Į Lietuvos Raudonąją knygą lūšys įtrauktos dar 1979 m., o dabartinę šių elegantiškų plėšrūnių populiaciją sudaro tik apie 100 vienetų.
80% Lietuvos ploto sudaro Sengirės. Dėl geografinio išsidėstymo, šalyje dominuoja plačialapiai bei mišrieji miškai.
Lietuvoje paplinta lydiminė žemdirbystė, kurios metu miškas išdeginamas, o jo vietoje auginami kultūriniai augalai.
Pastaroji aktyviai praktikuojama apie septynis šimtus metų, per kuriuos Lietuvos miškingumas sumažėja beveik perpus - iki 55%.
Nepaisant to, Lietuvos miškai vis dar užima apie du trečdalius Lietuvos teritorijos.
Šalies miškai pradedami naudoti pramonės tikslams. Vienas iš jų - sielių plukdymas į Vakarus laivų statybai. Turint omeny, jog daugelyje miškingų vietų vis dar nėra kelių ir geležinkelių, mediena paleidžiama plaukti pasroviui vandeningomis upėmis.
Manoma, jog vienas iš tokių vandens transporto kelių tęsėsi ir per Žeimenos upę. Joje povandeniniai archeologai atrado net 20 metalinių kirvukų, pagamintų tarp XV-XVIII a., naudotų kirsti šalimais žaliuojantiems ąžuolams.
Industriniai kirtimai toliau intensyvėja. Vystantis pramonei Vidurio ir Vakarų Europoje pradeda trūkti medienos. Pastaroji pradedama vežti iš Rytų Europos.
XIX a. antroje pusėje per Lietuvą nusidriekia geležinkelis, maršrutu Peterburgas - Varšuva. Prasideda intensyvi miško gėrybių bei medienos prekyba.
Pirmasis pasaulinis karas lėmė intensyvius miško kirtimus, ypač rytiniame Lietuvos pakraštyje, šalimais Peterburgo - Varšuvos geležinkelio.
1914 - 1916 m. nuo Marcinkonių geležinkelio stoties, per Dainavos girios glūdumą nutiesiamas siaurasis geležinkelis, skirtas medienos pervežimui iki Marcinkonių. Vietinių gyventojų geležinkelis vadinamas Prancūzkeliu, kadangi vokiečiai geležinkelio tiesimo darbams naudojo prancūzų karo belaisvius.
Rezervatai yra vienintelės teritorijos Lietuvoje, kurių miškai turi tikimybę tapti sengirėmis. Jie sudaro 1,225% Lietuvos miškų teritorijos.
Nors juose augančių medynų vidutinis amžius gali siekti 300 metų, Lietuvos rezervatuose viso labo 68 metai. Nepaisant to, čia įmanoma rasti šimtmečiu jaunesnių medynų fragmentų, kurių amžius vidurkis - 200 metų. Jie sudaro 0,009% Lietuvos ploto.
Dėl masinių kirtimų, daugelis rūšių, kurioms yra būtinos pastovios, lėtai kintančios sąlygos, sutinkamos tik sengirėse, sparčiai nyksta. Lietuvoje net 80% saugomų miško vabzdžių rūšių išlikimui didžiausią grėsmę kelia negyvos medienos trūkumas, gręsiąs ir daugeliui ją skaidančių grybų rūšių. Nuo šių priklauso kitos miško ekosistemos grandys, įgalinančios neperstojamos gyvybės grandinę, suteikiančią viena kitai maistą bei namus.
Nors seniausi ir vertingiausi miškai yra išlikę sunkiai medkirčiams pasiekiamose vietose, šių be žmogaus įsikišimo neįmanoma išgelbėti. Tik nuo mūsų priklauso: ar ateities kartos išvys sparčiai nykstančius senuosius Lietuvos miškus?
Idėja įsteigti fondą, skirtą išsaugoti senąsias Lietuvos girias, kilo pamačius aktyvų visuomenės susidomėjimą „Sengirės“ filmu. Iš šio uždirbtus pinigus, 60 tūkst. Eur režisierius Mindaugas Survila skyrė pirmiesiems, sengire tapsiantiems miško sklypams įsigyti.
Tolimesnė fondo veikla remsis privačiai paaukotomis lėšomis, skiriamomis miško sklypų įsigijimui. Taip miškai bus apsaugomi nuo kirtimų bei įkuriama pirmoji Lietuvoje, visuotinai lankytina sengirė.
Filmas „Sengirė“ pasiekia kino teatrus
Įsteigtas „Sengirės fondas“
Pradedame ieškoti sklypo įsigijimui
Įvertiname ir išrenkame 50 vertingiausių Lietuvos miškų
Įsigyjamas pirmasis sklypas, tapsiantis sengire
Sengirės fondo globėja, pasaulinio garso antropologė, gamtosaugininkė, edukatorė.
Sengirės fondo idėjos autorius ir pagrindinis iniciatorius, dokumentinių filmų kūrėjas
Botanikas, gyvenimą paskyręs gamtos apsaugai bei visuomenės švietimui
Biologas, dirba botanikos, miško ekofiziologijos srityse
Organizacijų kūrimo ir vystymo strategė
Advokatas, padedantis spręsti Fondo veiklos teisinius klausimus
Programuotojas, atsakingas už techninius Fondo sprendimus
Viešųjų ryšių strategė
Koordinatorė
Dovanok mišką
Jeigu turite miško ir nežinote, ar šis pateks į geras rankas - galite padovanoti „Sengirės fondui“, užtikrinsiančiam miško ir jame gyvenančių ekosistemų išsaugojimą.
Aukok pinigus
Visos surinktos lėšos skiriamos privačių, senųjų girių sklypų įsigijimui, taip apsaugant jas nuo kirtimų ir žmogaus veiklos. Kiekvienas, nepriklausomai nuo to, ar prisidėjo prie fondo veiklos, ar ne, galės lankytis, medituoti ir stebėti verdantį sengirių gyvenimą.
Bene paprasčiausias ir šiuolaikiškiausias būdas paremti
Paremti fondąSąskaitos numeris
LT137044060008361264
Gavėjas
VšĮ „Sengirės fondas“
Įmonės kodas
305433631
BIC (SWIFT kodas)
CBVILT2X
Mokėjimo paskirties langelyje nurodykite „Parama Sengirės fondui“ ir savo el. pašto adresą.
Pildant GPM prašymą tereiks įrašyti VšĮ „Sengirės fondas“ paramos gavėjo kodą: 305433631
Atmintinė, kaip pildyti formą.Prašymus pateikti galite iki gegužės 2 d.
Dalinkis informacija
Jeigu žinote, kad yra parduodamas senas, biologine prasme vertingas miškas - būtinai pasidalinkite su mumis informacija čia:
Miško siūlymo anketaJeigu norite prisidėti savo profesinėmis žiniomis ir darbais, rašykite čia:
komanda@sengiresfondas.ltSu artimaisiais, pažįstamais ir draugais dalinkitės žiniomis, istorijomis bei išgyvenimais, susijusiais su senosiomis Lietuvos giriomis
Dėkojame visiems prisidėjusiems prie sengirių sukūrimo ir išsaugojimo.
herpetologė
ornitologas
entomologas
mikologė
ornitologas
mikologė
ornitologas
botanikas
ekologas
ornitologas
fitocenologas
malakologas
klimatologas
geografas
fotografas
fotografas
fotografas
fotografas
fotografas
dizainerė
dizainerė
turinio strategė
prekinio ženklo identiteto strategas
strategas
viešųjų ryšių strategė
socialinės medijos specialistė
švietimo turinio kūrėja
programuotojas
koloristas
dizainerė, socialinės medijos specialistė
duomenų analitikė
švietimo turinio koordinatorė
miškų informacijos specialistė
projektų koordinatorė
renginių organizatorė
turinio koordinatorius
projektų koordinatorius
socialinės medijos specialistė
GIS specialistas
dizaineris
savanorių koordinatorė
viešųjų ryšių ekspertas
viešųjų ryšių ekspertas
žurnalistė
atlikėja
rašytoja
menininkė
atlikėjas
visuomenininkė
atlikėja
atlikėjas
režisierė
istorikė
istorikas
režisierius
atlikėjas
miško maudynių gidė
fotografė, kūrėja
rašytoja